Verta žinoti

Įžanga

Per artimiausią dešimtmetį Lietuva siekia sudaryti neįgaliesiems žmonėms tokias pat galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime, kokias turi sveikieji. Tačiau tam, kad neįgalieji mūsų šalyje turėtų lygias galimybes, galėtų savarankiškai gyventi, mokytis, dirbti, pramogauti, reikia keisti visuomenės supratimą ir nuveikti daugybę darbų. Čia savo pastangas turi suvienyti valdžios institucijos, neįgaliųjų organizacijos, privatus verslas.

                      Lietuvoje jau sukurtas teisinis pagrindas, padedantis spręsti opiausias neįgaliųjų žmonų problemas. Pradėta įgyvendinti Vyriausybės patvirtinta „Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 metų programa“, o įvairias neįgaliųjų gyvenimo sritis reglamentuoja apie 70 teisės aktų.

                      Vienas svarbiausių dokumentų yra Statybos įstatymas. Jo privaloma laikytis projektuojant naujus ar rekonstruojant senus pastatus, planuojant miestų ir miestelių teritorijas. Nuo 1998-ųjų priimami naudoti tik tie nauji ar pertvarkyti visuomeniniai pastatai, kurie yra pritaikyti neįgaliesiems žmonėms.

                      Apskaičiuota, jog specialiai pritaikytos fizinės aplinkos reikia kas trečiam Lietuvos gyventojui: ne tik neįgaliesiems, bet ir pagyvenusiems žmonėms, motinoms su mažais vaikais.

                      Specialistai primena, jog fizinę aplinką sudaro ne tik visuomeninio lankymo ir paslaugų objektai, bet ir darbo aplinka, transportas ir jo infrastruktūra, gyvenamieji namai, butai ir jų aplinka.

NŽ ženklas (neįgaliųjų žmonių ženklas)

NŽ pritaikyti pastatus ir teritorijas, patalpos, automobilių stovėjimo vietos, įėjimai į pastatus, tualetų kabinos ir kt. turi būti pažymėti NŽ informacinių ženklu.

NŽ informaciniai ženklai, nuorodos, užrašai, schemos turi būti įrengti 1500-4500 mm nuo grindų ar šaligatvio paviršiaus. Prie durų šie ženklai turi būti kabinami ant sienos iš tos pusės, kur yra durų rankena. Pakabinti NŽ informaciniai ženklai neturi sumažinti NŽ judėjimo trasų mažiausių leistinų pločiu bei aukščių, manevrams skirtų aikštelių plotų ar kitaip kliudyti NŽ.

NŽ informacinių ženklų, nuorodų, užrašų, schemų raidės, skaičiai, matmenys, piešiniai turi būti kontrastingi (šviesus tamsiame fone arba atvirkščiai), ženklų paviršius matinis, neblizgus. Šriftas turi būti aiškus ir gerai įskaitomas. Raidžių ir skaitmenų, skirtų skaityti iš 10 m atstumo, aukštis turi būti 120-150 mm, skaitomų iš 20 m atstumo― 200-250 mm, skaitomų iš 40 m ― 500-600 mm.

NŽ informacijos ženklai turi būti ne mažesni kaip 150 x 150 mm. Ant informacijos ženklų, įrengtų NŽ pasiekiamumo zonoje, esanti informacijos turi būti pateikta ir taktiline forma- Brailio raštu.

Kurčiųjų vairuojamų automobilių priekis ir galas turi būti pažymėti skritulio formos 160 mm skersmens skiriamuoju ženklu su trimis 40 mm skersmens juodais skrituliukais, išdėstytais įsivaizduojamo lygiakraščio trikampio, nukreipto smaigaliu žemyn, kampuose.

NŽ vairuojamos arba juos vežančios motorinės transporto priemonės, esanti atitinkamai žymai transporto priemonės registracijos dokumentuose, priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais „Neįgalusis“ su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo „Neįgalieji“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis ― 100 mm.

1 pav. NŽ ženklų pavyzdžiai

2 pav. bendri matmenys tarp NŽ ir įvairių objektų

3 pav. bendri matmenys tarp NŽ ir įvairių objektų

4 pav. matmenys tarp NŽ ir įvairių objektų vyrams

5 pav. matmenys tarp NŽ ir įvairių objektų moterims

6 pav. bendri matmenys NŽ su vežimėliu, bei vežimėlių gabaritai

6 pav. NŽ vežimėlyje pasiekiamumo ribos

                      Projektuojamuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose būtina užtikrinti galimybėn NŽ laisvai patekti į juose esančius pritaikytus butus. Lifto neturinčiuose gyvenamuosiuose namuose butai NŽ turi būti planuojami pirmame pastato aukšte. Pritaikytuose butuose būtina užtikrinti galimybę laisvai judėti ir naudotis visomis buto patalpomis. Prieigos prie tokių namų, bendrojo naudojimo patalpos bei įrenginiai turi būti pritaikyti NŽ.

Butai žmonėms su regos sutrikimai turi būti planuojami ne aukščiau ketvirto aukšto. Tokiuose butuose turi būti užtikrintos labai geros natūralaus apšviestumo sąlygos.

Butai žmonėms, kuriems sutrikusia klausa, neturi būti planuojami pirmame ir paskutiniame pastatų aukštuose. Tokiuose butuose būtina įrengti skambutį su šviesos signalu.

Bute NŽ turi būti pritaikytos viso gyvenamosios ir pagalbinės patalpos (kambariai, virtuvės, sandėliukai, balkonai, terasos ir kt.). Žmonių, kuriems sutrikęs regėjimas, butuose turi būti įrengta ryšio tarp buto ir lauko durų sistema ir automatinė lauko durų atidarymo sistema.

Kiekvienoje NŽ pritaikyto buto patalpoje turi būti laisvas plotas, ne mažesni kaip 1500 x 1500 mm skirtas NŽ judėti. Tokiame bute turi būti paliktas laisvas plotas, ne mažesnis kaip 1200 x 900 mm , skirtas vežimėliu laikyti ir persėsti. Tarpai tarp sienų, baldų ir kitų buto elementų turi būti ne siauresni kaip 900 mm.

Išnagrinėjus keletą tipinių butų planų, galima susidaryti tokias išvadas:

• Visuose nagrinėjamuose butuose yra per maži sanitariniai mazgai – juose snku arba tiesiog neįmanoma judėti žmogui su vežimėliu.
• Koridoriai ties sanitariniais mazgais yra per siauri, riboja apsisukimo galimybes.
• Kai kuriuose virtuvės tokios mažos, kad jose vos sutelpa pagrindiniai virtuvės prietaisai, nekalbant jau apie galimybę žmogui su vežimėliu apsisukti joje.

Patys didžiausi tipini butų suplanavimo trūkumai― per mažos virtuvės, per siauri koridoriai, per maži sanitariniai mazgai, sandėliukai.

Norėdami, kiek įmanoma, pritaikyti tipinius butus žmogui, turinčiam judėjimo negalią siūlome:

• Jeigu buto konstrukcija leidžia, vonios patalpą, WC, sandėliukus ir koridorius sujungti į bendrą vonios kambario erdvę.
• Jeigu įmanoma, paplatinti durų angas arba visai atsisakyti durų.
• Stengtis pašalinti slenksčius bute.

Stovėjimo aikštelės, garažai, visuomeninis transportas

Labai svarbu, kad neįgalūs žmonės galėtų naudotis automobilių stovėjimo aikštelėmis ir garažais. Visų tipų automobilių stovėjimo aikštelėse ir garažuose (esančių prie pastatų, pavieniuose, požeminiuose ir daugiaaukščiuose) reikia skirti vietas NŽ transportui. Rekomenduojama įrengti tirk NŽ automobiliams skirtų vietų:

• 1 vieta, kai aikštelėje yra iki 15 vietų;
• 2 vietos, kai aikštelėje yra 16-50 vietų;
• 4% vietų, kai aikštelėje yra daugia kaip 50 vietų.

Sveikatos apsaugos ir sveikatos priežiūros įstaigų automobilių stovėjimo aikštelėse NŽ automobiliams turi būti pritaikyta 10% vietų, bet ne mažiau kaip viena vieta. Kai automobilių stovėjimo vietos įrengiamos prie gyvenamųjų namų, kiekvienam tame name įrengtam NŽ pritaikytam butui turi būti numatoma viena pritaikyta automobilio stovėjimo vieta.

Dar labai svarbu, kad NŽ automobiliams skirtos vietos būtų planuojamos kuo arčiau prie pagrindinio įėjimo į objektą. Pritaikyta judėjimo trasa nuo automobilio stovėjimo vietos iki pagrindinio įėjimo į objektą neturi kirsti gatvių ar pravažiavimų važiuojamosios dalies, joje neturi būti kitų kliūčių (gėlių vazonai, šiukšlių dėžės ir t.t.). Tokia trasa turi būti patogi ir žmonėms, kuriems sutrikęs regėjimas.

Važiuojamosios dalies ir takų dangos nuolydis NŽ automobilių stovėjimo vietose neturi būti didesnis kaip 1:40 (2,5%) bet kuria kryptimi.

Automobilių stovėjimo vietos neįgaliųjų žmonių automobiliams turi gbūti pažymėtos ant dangos horizontaliu NŽ informacijos ženklu ir vertikaliu ženklu su tokiu pat simboliu. NŽ automobilių stovėjimo vietos turi būti gerai apšviestos tamsiuoju paros metu.

Apie NŽ automobilių stovėjimo vietų dangos paviršius žiūrėkite 5 skyriuje, PAVIRŠIAI.

NŽ automobilių stovėjimo vietose turi būti numatyta galimybė jam išlipti iš automobilio, įrengiant greta 1500 mm pločio aikštelę. Ši aikštelė gali būti bendra dviem gretimoms automobilių stovėjimo vietoms.

Lygių skirtumas tarp automobilių stovėjimo vietų ir išlipimo vietos ar šaligatvio turi būti nuo 50 iki 150 mm.

 

 7 pav. atviros stovėjimo aikštelės

Atstumas nuo NŽ automobilio stovėjimo vietos iki pagrindinio įėjimo į objektą neturi būti didesnis nei 60 m. kai to pasiekti negalima, ne didesniu kaip 30 m. atstumu nuo pagrindinio įėjimo į objektą turi būti įrengta ne siauresnė kaip 2400 mm NŽ išlaipinimo aikštelė šalia gatvės ar privažiavimo važiuojamosios dalies.

 

 

8 pav. atviros stovėjimo aištelės

Miesto ir užmiesčio viešojo keleivių susisiekimo sistemos stotelės, persėdimo ir galiniai punktai turi būti suprojektuoti taip, kad NŽ galėtų be kliūčių savarankiškai naudotis transporto priemonėmis.

 

9 pav. išlaipinimas iš autobuso

 

7. Visuomeniniai pastatai

Viešuosiuose ir komerciniuose pastatuose turi būti užtikrinta galimybė NŽ į juos patekti, laisvai judėti ir naudotis visomis pagrindinėmis ir pagalbinėmis lankytojams skirtomis patalpomis.

Viešuosiuose ir komerciniuose pastatuose NŽ turi būti pritaikytas pagrindinis įėjimas į pastatą, visos pagrindinės paskirties patalpos (kino teatre, teatre – žiūrovų salė, prekybos centre – prekybos salė, restorane – lankytojų salė, viešbučiuose – miegamieji kambariai ir t.t.), visos judėjimui skirtos patalpos (vestibiuliai, koridoriai, holai, laiptinės, liftai) ir visos kitos prie pagrindinės paskirties patalpų priskirtos lankytojų aptarnavimo patalpos (pvz., teatrų, viešbučių drabužinės, barai, kavinės, spaudos prekybos skyriai ir kt.), turi būti pritaikytas ir bent vienas lankytojams skirtas sanitarinis mazgas kiekviename pastato aukšte. NŽ turi būti pritaikyti visi evakuacijos iš pastatų keliai, išėjimai ir durys.

NŽ turi būti pritaikytas bent vienas taksofonas kiekvienoje pastate esančių taksofonų grupėje. Prieš laiptus, prievažas ir bet kokius kitus aukščio pasikeitimus pastatuose būtina įrengti įspėjamuosius paviršius.

NŽ pritaikyti įėjimai į pastatus, judėjimo trasos, patalpos ir įrenginiai, NŽ pritaikytos vietos patalpose ir nuorodos į jas turi būti pažymėtos tarptautiniu NŽ ženklu.

Visose pagrindinės paskirties patalpose, judėjimui skirtose patalpose ir zonose, NŽ sanitariniuose mazguose bei visose kitose lankytojų aptarnavimo patalpose būtina įrengti pavojaus signalizaciją. Pavojaus signalas turi būti perduodamas garsu ir šviesa.

Viešųjų ir komercinių pastatų mikroklimatas, apšviestumas, higieninės sąlygos ir inžinerinės sistemos turi būti saugios ir patogios naudotis ne tik NŽ, bet ir visiems šių objektų lankytojams bei darbuotojams.

Visuomeniniai pastatai, kuriuose būtina užtikrinti galimybę NŽ į juos patekti ir laisvai judėti:

1. Susisiekimo infrastruktūros objektai (gatvės, keliai, perėjos, šaligatviai, automobilių stovėjimo aikštelės ir kt.).
2. Gyvenamieji pastatai (daugiabučiai gyvenamieji pastatai)
3. Viešbučių pastatai (viešbučiai, moteliai ir kt.).
4. Administraciniai pastatai (bankas, paštas, valstybės ir savivaldybių įstaigos, ambasados, teismai ir kitų įstaigų bei organizacijų pastatai).
5. Prekybos pastatai (parduotuvės, degalinės, vaistinės, prekybos paviljonai ir kt.).
6. Paslaugų pastatai, skirti paslaugoms teikti bei buitiniam aptarnavimui (pirtys, skalbyklos, kirpyklos, taisyklos, grožio salonai ir kt.).
7. Maitinimo pastatai (valgyklos, restoranai, kavinės, barai ir kt.).
8. 8.Transporto pastatai (oro uostų, jūrų ir upių laivyno, geležinkelio ir autobuso stočių, muitinių pastatai ir kt.).
9. Garažų pastatai, skirti transporto priemonėms laikyti.
10. Gamybos, pramonės pastatai, kuriuose yra darbo vietos NŽ.
11. Kultūros pastatai (kino teatrai, kultūros namai, klubai, teatrai, bibliotekos, muziejai, parodos, archyvai, planetariumai).
12. Mokslo pastatai, skirti švietimo ir mokslo tikslams (institutai bei mokslo tyrimo įstaigos, bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštosios mokyklos, vaikų lopšeliai darželiai, laboratorijos, observatorijos ir kt.).
13. Gydymo pastatai, kuriuose teikiama gydymo pagalba ir priežiūra sergantiems žmonėms (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos centrai, gydyklos, slaugos namai ir kt.).
14. Poilsio pastatai ir teritorijos (kempingai, poilsio namai, vasarnamiai, parkai, skverai ir kt.).
15. Sporto pastatai (sporto halės, salės, teniso kortai, baseinai, čiuožyklos, jachtklubai, stadionai, šaudyklos, maniežai ir kt.).
16. Religiniai pastatai (bažnyčios, cerkvės, koplyčios, sinagogos, maldos namai, katedros, vienuolynai, klebonijos).
17. Specialiosios paskirties pastatai (policijos ir gaisrinės tarnybos, tardymo izoliatoriai, blaivyklos, kalėjimai, slėptuvės ir kt.).

Pagrindinis įėjimas į pastatą ir prieigos prie jo turi būti įrengtos taip, kad NŽ nebūtų kliūčių patekti į pastato vidų. Jei prie pagrindinio įėjimo yra laiptai, greta jų turi būti įrengta prievaža.

NŽ pritaikyto įėjimo durys turi būti varstomos arba slankiojančiosios (atidaromos rankomis arba automatinės). Švaistinės durys tokiame įėjime neleidžiamos. Jei prie pagrindinio įėjimo durų montuojami kojų valymo įtaisai, jie turi būti įgilinti taip, kad jų paviršius sutaptų su dangos paviršiumi.

Stiklinės lauko durys turi būti iš smūgiams atsparaus stiklo. 1200 -1600 mm aukštyje nuo grindų stiklinė durų plokštuma turi būti pažymėta ryškios spalvos juosta. Taip pat turi būti pažymėtos stiklinės sienos, virtinos ir kitokie stiklo elementa, esantys greta durų.

10 pav. prievažos prie durų

Pastato prieangis (tambūras) turi būti tokio dydžio, kad, varstant duris, laisvas liktų ne mažesnis kaip 1400 mm x 1400 mm durų varčių nekliudomas plotas.

11 pav. galimų prieangių pritaikytų NŽ su vežimėlių pavyzdžiai

NŽ pritaikytose laiptinėse, išskyrus butų laiptines, kiekvieno laiptatakio viršuje ir apačioje turi būti įrengti įspėjamieji paviršiai (žr. 5 skyrius, PAVIRŠIAI). Įspėjamasis paviršius turi būti laiptatakio pločio bei 600 mm ilgio, atitraukiant nuo artimiausios pakopos briaunos per pakopos plotį. Įspėjamuosius paviršius būtina įrengti ir lauko laiptų laiptatakių viršuje bei apačioje. NŽ pritaikytų laiptų paviršius turi būti kietas, šiurkštus, neslidus.

Jei lauko ar vidaus laiptai yra platesni daugiau kaip 2400 mm, kas 1200 -2400 mm jų pločio būtina įrengti turėklus lygiagrečius su pagrindine judėjimo laiptais kryptimi.

Aukštis nuo laiptų pakopų ir laiptų aikštelių paviršiaus iki lubų konstrukcijos ar laiptinėse pakabintų elementų (šviestuvų, vizualinės informacijos ženklų ir pan.) apatinių briaunų turi būti ne mažesnis kaip 2100 mm – laisvas ėjimo aukštis. NŽ pritaikyti laiptai turi būti gerai matomi, išsiskirti iš pastato fno – tai galima pasiekti naudojant kitas nei pastato medžiagas ir spalvas. Tokie laiptai turi būti gerai apšviesti. Kontrastai, kurie išgaunami pasitelkiant skirtingas medžiagas ir spalvas, padeda lengviau orientuotis žmonėms, kuriems sutrikęs regėjimas.

Visuomeniniuose pastatuose ne mažiau kaip vienas liftas turi būti pritaikytas neįgaliems žmonėms, taip pat vieno iš liftų (gali būti ir krovininis) kabina turi būti ne trumpesnė kaip 2100 mm, kad būtų galima vežti žmogų neštuvuose.

Jei visuomeninės paskirties statinyje įrengiami liftai, iki žemiausios lifto sustojimo vietos turi būti įrengtos prievažos ar įrenginiai, skirti neįgaliesiems pasikelti. Jei naujai statomuose statiniuose liftai neįrengiami, tokios prievažos ar įrenginiai, skirti neįgaliesiems pasikelti, turi užtikrinti galimybę jiems pakilti į paskutinį statinio aukštą.

Įrenginių, skirtų NŽ pasikelti, konstrukcija neturi sumažinti evakuacijos kelių mažiausio pločio bei aukščio.

Liftų šachtos ir liftų įrenginių patalpos negali būti šalia mokymo, vaikų žaidimų, poilsio, miegamųjų, darbo patalpų ir kitokios paskirties patalpų, kuriose nuolat būna žmonių.

Gydymo įstaigose atstumas nuo liftų šachtų ir liftų įrenginių patalpų iki palatų, operacinių, gydytojų ir diagnostikos kabinetų turi būti ne mažesnis kaip 6000 mm.

12 pav. liftas pritaikytas NŽ su vežimėliu

Prieš kiekvienas koridoriaus duris būtina palikti lygias aikšteles NŽ eiti ar važiuoti.

13 pav galimi aikštelių prieš duris matmenys

Pastatų koridoriai turi būti ne siauresni kaip 1500 mm. Koridorius, kuriame yra bent vienerios durys, atsidarančios į koridorių, turi būti ne siauresnis kaip 1800 mm. Koridorius, kuriame yra vienos priešais kitas į koridorių atsidarančios durys, turi būti ne siauresnis kaip 2700 mm. Siauriausios koridoriaus vietos, kur judama tik tiesiai, neturi būti siauresnės kaip 1000 mm ir ilgesnės kaip 9000 mm.

Jei koridorius yra siauresnis kaip 1800 mm, ne rečiau kaip kas 20 m būtina įrengti 1800 mm pločio ir 2400 mm ilgio vietas NŽ prasilenkti. Lygių skirtumai ir nelygumai koridoriuje turi būti ne didesni kaip 20 mm. Jei lygių skirtumai ar nelygumai yra didesni kaip 20 mm, koridoriuje turi būti įrengiamos prievažos (žr. 3 skyrius, PRIEVAŽOS). Tose vietose, kur lygių skirtumai mažesni kaip 20 mm, turi būti įrengiami 1:2 nuolydžio nusklembti paviršiai NŽ vežimėliui važiuoti.

14 pav. galimi koridoriai pritaikyti NŽ su vežimėliu

15 pav. galimi koridoriai pritaikyti NŽ su vežimėliu

Koridoriuose ir kituose patalpose žmonės, kuriems sutrikęs regėjimas, turi būti apsaugoti nuo atsitrenkimo į žemai įrengtus atsikišusius elementus ir konstrukcijas. Jei koridoriuose žemiau kaip 2100 mm ir aukščiau kaip 800 mm kabinami ženklai, šviestuvai ar kiti elementai, atsikišantys nuo sienos daugiau nei per100 mm, po jais ant grindų būtina įrengti ne žemesnį kaip 50 mm bortelį arba perspėjantį barjerą, įtvirtinta ne aukščiau kaip 700 mm nuo grindų. Patalpose su nuožulniomis lubomis, po laiptatakiais ar kitais elementais, kai patalpos aukštis po jais tampa mažesnis nei 2100 mm, būtina įrengti anksčiau nurodytų dydžių perspėjantį bortelį, atitvarą ar barjerą.

16 pav. barjerų statymas prieš žemai įrengtus interjero elementus ir po laiptatakiais

Viešųjų ir komercinių pastatų lankytojams skirtose patalpose NŽ turi būti laisvai pasiekiami visi lankytojams patiems naudoti skirti elementai. Prekės komercinių pastatų savitarnos salėse, knygos skaityklose ir bibliotekose bei būtini naudojimosi įtaisai (rankenėlės. Svirtelės, mygtukai) turi būti išdėstyti ne žemiau kaip 500 mm ir ne aukščiau kaip 1300 mm.

Visos NŽ skirtos patalpos žymimos NŽ ženklų. Įvairios iškabos ir nuorodos turi būti tokios, kad jomis galėtų naudotis ir sutrikusio regėjimo žmonės. Iškabų raidės turi būti aiškiai skaitomos, geriausiai matomas juodas tekstas baltame fone. Raidžių dydis – ne mažesnis kaip 15 mm. Galima naudoti reljefines raides, tada reljefas turėtų būti 0,5-1 mm. Jeigu naudodami įgilinti užrašai, raidžių dydis turėtų būti dar didesnis - tokias raides patogiau apčiuopti pirštais.

Užrašai, skirti skaityti iš nedidelio atstumo, turi būti kabinami 1400-1600 mm aukštyje nuo grindų lygio. Prie kabinetų iškabos tvirtinamos ne ant durų, o prie sienos, iš durų rankenos pusės.

Iškapos Brailio raštu turėtų būti kabinamos 1300- 1400 mm aukštyje.

17 pav. komfortabilūs interjero įrangos aukščiai

Visose maitinimo, ugdymo, švietimo, kultūros įstaigose lankytojams skirtose patalpose (kavinių, restoranų salėse, darželių, mokyklų klasėse, auditorijose, bibliotekų skaityklose) 5% visų lankytojams skirtų vietų, bet ne mažiau kaip viena vieta, turi būti pritaikyta NŽ. Šios vietos turi būti tolygiai paskirstytos visoje patalpoje ar atskirose jos vietose (pakyloje, balkone, terasoje).

Sveikatos priežiūros įstaigos turi būti pritaikytos NŽ. Jų teritorijose NŽ turi būti užtikrinta judėjimo ir patekimo į šias įstaigas galimybė. Įėjimai ir judėjimui skirtos patalpos, taip pat visos pagrindinės ir pagalbinės paskirties patalpos, palatos, procedūrų kabinetai, sanitariniai mazgai, vonios ir kt.) turi būti tokios , kad būtų užtikrintas laisvas NŽ judėjimas.

Lankytojų aptarnavimo vietose NŽ būtina užtikrinti galimybę laisvai judėti bei patogiai bendrauti su aptarnaujančiu personalu. Todėl skiriančiojo barjero (arba jo dalies) aukštis turi būti ne didesnis kaip 850 mm.

Takai tarp vitrinų eilių važiuoti žmogui su vežimėliu turi būti ne siauresni kaip 900 mm. Kad galėtų prasilenkti vežimėliu važiuojantys žmogus ir einantis pirkėjas, takai tarp vitrinų eilių turi būti ne siauresni kaip 1500 mm, o kad galėtų prasilenkti du vežimėliais važiuojantys žmonės, - ne siauresni kaip 1800 mm.

Mažiausias atstumas tarp vitrinų, prie kurių NŽ gali privažiuoti iš priekio, turi būti 1200 mm. Mažiausiai tokio pat pločio tarpą (neįskaitant tako pločio, jei jis šalia būtų) būtina palikti ir prieš prekystalius, kasas, informacijos langelius, prie kurių prieinama iš priekio. Šalia vitrinų, prekystalių, kasų, prie kurių prieinam iš šono, turi būti paliktas ne siauresnis kaip 900 mm takas.

Patalpose, kuriuose įrengtos sėdimosios vietos lankytojams, NŽ turi būti užtikrinta galimybė patogiai naudotis jose esančiais stalais. Prie stalų NŽ skirtos vietos turi būti ne siauresnės kaip 900 mm. Stalų paviršius turi būti ne žemiau kaip 650 mm ir ne aukščiau kaip 850 mm. Po stalais turi būti palikta ne mažesnio kaip 700 mm aukščio, ne mažesnio kaip 500 mm gylio erdvė NŽ patogiai judėti.

Takas tarp stalų su kėdėmis, kad galėtų važiuoti žmogus su vežimėliu, turi būti ne siauresnis kaip 900 mm. Mažiausias takų, kuriais vaikšto lankytojai ir judantys vežimėliais, plotis – 1600 mm.

Numatomose vežimėlio apsisukimo vietose būtina palikti aikšteles, ne mažesnes kaip 1500 x 1500 mm. Mažiausias atstumas tarp stalo iš tos pusės, kur yra vieta žmogui su vežimėliu, ir sienos ne mažiau kaip 1200 mm, tačiau rekomenduojama 1400 mm ir daugiau.

Klasėse, auditorijose, skaityklose ir kitose darbo patalpose pagrindiniai takai turi būti ne siauresni kaip 1500 mm, kiti takai – ne siauresni kaip 1000 mm. Mažiausias atstumas tarp stalų su kėdėmis, kad žmogus su vežimėliu galėtų važiuoti, turi būti 900 mm.

Mažiausias atstumas tarp stalo iš kitos pusės, kur yra NŽ pritaikyta darbo vieta, ir sienos ar kito stalo turi būti 1200 mm.

Kiekvienoje patalpoje būtina numatyti ne mažesnio kaip 1500 x 1500 mm dydžio aikšteles žmogui su vežimėliu manevruoti. Šios aikštelės gali būti prie durų, prie takų, patalpos viduryje, gale ir t.t.

Viešosios paskirties renginių (teatrų, kino teatrų, koncertų ir kitose) salėse, kuriose yra 50 ir daugiau vietų, turi būti šis skaičius vietų, pritaikytų vežimėliais važiuojantiems NŽ:

• salėse, kuriuose yra iki 100 vietų, - 4 vietos NŽ;
• 101-200 vietų – 5 vietos NŽ;
• 201-300 vietų – 6 vietos NŽ;
• 301-400 vietų – 7 vietos NŽ;
• 401-500 vietų – 8 vietos NŽ;
• Per 500 vietų – 2% vietų NŽ.

Pusė NŽ skirtų vietų turi būti sugrupuotos po dvi, kitos tolygiai išdėstytos patalpoje. Šios vietos turi būti bekliūtėje NŽ judėjimo trasoje, kuri turi būti ir evakuacijos iš patalpų kelias.

Vienai NŽ vietai turi būti palikta ne mažesnė kaip 1200 x 8500 mm dydžio aikštelė. Vietos NŽ turi būti tolygiai paskirstytos patalpoje ir išdėstytos prie pagrindinių takų. NŽ skirtų aikštelių grindys turi būti horizontalios, lygios, neslidžios. Tarpai tarp kėdžių eilių NŽ su vežimėliu atvažiuoti į savo vietas turi būti ne siauresni kaip 1200 mm (tarp horizontaliai atlenktos sėdynės iki kitos kėdės nugarėlės).

NŽ judėjimo takai patalpose, jungiantys įėjimą į patalpą su NŽ skirtomis vietomis ir su scenos pakyla, turi būti ne siauresni kaip 1500 mm. NŽ būtina užtikrinti galimybę pakilti į scenos pakylą, terasą, balkoną, ir kitas lankytojams skirtas vietas, įrengiant prievažą ar specialias kėlimo priemones. Specialios techninės priemonės (keltuvai, turėklai, ženklai ir kt.), kurios įrengiamos NŽ judėjimo trasoje, neturi sumažinti reikalaujamo evakuacijos takų pločio.

Sportas – viena svarbiausių neįgalių žmonių reabilitacijos ir integracijos proceso dalių. Europos valstybių sporto apžvalgos rodo, kad tik 3 procentai neįgalių žmonių dalyvauja sporto veikloje. Neįgalieji turi mažiau galimybių sportuoti ir sportuoja ne nuolat, tačiau jiems turi būti užtikrintos tokios pat teisės sportuoti kaip ir kitiems visuomenės nariams.

Įstaigose su sporto ir fizinės kultūros patalpomis NŽ turi būti sudarytos sąlygos patekti į bendrojo naudojimo (vestibiuliai, holai, laukiamieji, koridoriai ir kt.), pagrindinės (sporto salės, baseinų vonios, persirengimo patalpos ir kt.) ir papildomas (kavinės, barai ir kt.) lankytojams skirtas patalpas.

NŽ turi būti užtikrinta galimybė naudotis baseinų voniomis. Tam turi būti įrengtos tinkamų dydžių prievažos arba specialūs kėlimo mechanizmai ir ne siauresni kaip 900 mm laipteliai su turėklais abiejose pusėse.

Aplink sporto aikštes turi būti numatytos saugumo ir orientacijos juostos NŽ išilgai aikščių ilgųjų kraštinių jos turi būti ne siauresnės kaip 2000 mm, išilgai aikščių trumpųjų kraštinių – ne siauresnės kaip 3000 mm.

Teniso aikštelėse išilgai jų ilgųjų kraštinių saugumo juostos turi būti ne siauresnės kaip 4000 mm, išilgai jų trumpųjų kraštinių – ne siauresnės kaip 6000 mm.

Aplink atvirų baseinų vonias turi būti įrengtas ne siauresnis kaip 2500 mm, o aplink uždarų baseinų – ne siauresnis kaip 2000 mm apėjimo takas. Vonių galuose šis takas turi būti ne siauresnis nei 3500 mm.

Sporto ir baseinų salėse išilgai jų sienų bei išilgai patalpų, vedančių iš persirengimo patalpų į sales, turi būti įrengti turėklai.

Salėse ir aikštelėse, skirtose naudotis NŽ, turintiems regos sutrikimų, turi būti įrengta gera garso izoliacija.

Kiekviename viešųjų pastatų aukšte NŽ turi būti pritaikytas bent vienas (atskirai vyrams ir moterims arba vienas – skirtas tiktai NŽ) sanitarinis mazgas. Kabinų patalpoje NŽ turi būti pritaikyta 5% kabinų, bet ne mažiau kaip viena kabina. Komerciniuose pastatuose, kurių prekybinis plotas didesnis nei 1000 mm sanitarinis mazgas.

Apie duris į tualetų, prausyklų patalpos ir NŽ pritaikytas tualetų kabinas žr. 3 skyriuje, DURYS.

Tualeto kabinų patalpoje takas palei kabinas turi būti ne siauresnis kaip 1500 mm. NŽ pritaikytos kabinos dydis turi būti toks, kad sumontavus būtinus prietaisus (unitazą, kriauklę, dušą ir kt.), kabinoje liktų laisvas 1500 mm skersmens plotas vežimėliui važiuoti. Būtina įvertinti tai , kad važiuojant po kai kuriais sanitariniais prietaisais gali palįsti priekiniai vežimėlio rateliai.

Unitazas turi būti pastatytas taip, kad iš vieno jo šono liktų ne siauresnis kaip 900 mm tarpas vežimėliui pastatyti. Unitazas turi būti pastatytas ne arčiau kaip 300 mm iki šoninės sienos ar pertvaros. Unitazo viršus turi būti 430 – 520 mm aukštyje nuo grindų paviršiaus. Šalia unitazo ant kabinos sienos 1000 – 1200 mm nuo grindų paviršiaus būtina pritvirtinti 2- 3 kablius viršutiniams drabužiams, ramentams ar krepšiui pakabinti. Abipus unitazo 800 – 900 mm aukštyje nuo grindų turi būti įrengti atlenkiami ar pasukami horizontalūs turėklai su alkūnramsčiais. Ant kabinos sienos būtina įrengti lanksčią dušo žarną su dušo galvute, grindyse – angą vandeniui išbėgti. NŽ pritaikytos kabinos durys turi atsidaryti į išorę.

Be anksčiau aprašytos NŽ pritaikytos kabinos, horizontalius turėklus su alkūnramsčiais 800 – 900 mm aukštyje abipus unitazo būtina įrengti dar vienoje kabinų, jei sanitariniame mazge yra daugiau kaip viena kabina.

Jei lankytojams skirtame sanitariniame mazge yra pisuarų, bent vienas jų turi būti pritaikytas NŽ. Toks pisuaras turi būti pakabintas ne arčiau kaip 300 mm nuo šone esančios sienos 400 – 500 mm aukštyje nuo grindų paviršiaus. Abipus sienos ir virš jo 700 – 1100 mm aukštyje būtina įrengti horizontalius turėklus (žr. 3 skyriuje, TURĖKLAI).

Tuose viešuosiuose objektuose, kuriuose yra lankytojams skirtos vonios (sveikatos priežiūros įstaigų, sanatorijų, pirčių ir kt.), bent viena vonios patalpa turi būti pritaikyta NŽ. Tokioje patalpoje, be vonios, gali būti įrengtas unitazas, praustuvas, suolelis, spintelė ar drabužių kabykla, NŽ vežimėlio aikštelė. Pati vonia turi būti 1700 mm ilgio ir 750 mm pločio, 450 – 650 mm aukščio su ne trumpesne kaip 1500 mm ilgio dušo žarna. Virš vonios turi būti stacionari arba uždedama ir stumdomoji sėdynė.

Ant sienų šalia vonios 800 – 900 mm aukštyje būtina įrengti turėklus . Virš vonios rekomenduojama įtvirtinti persėdimo iš vežimėlio į vonią įtaisai.

Prieš NŽ pritaikytą dušo kabiną ir vonios patalpą būtina palikti ne mažesnę kaip 1200 x 900 mm aikštelę vežimėliui privažiuoti, jei tokia aikštelė nenumatyta pačioje dušo ar vonios patalpoje.

Praustuvų, dušų, vonių čiaupai turi būti svirtiniai. Unitazų ir pisuarų vandens nuleidimo įtaisai turi būti patogūs naudotis NŽ. Jie gali būti mechaniniai ar automatiniai.

Praustuvų patalpoje NŽ turi būti pritaikytas ne mažiau kaip vienas praustuvas. Jis turi būti pakabintas ne arčiau kaip 300 mm nuo šoninės sienos, praustuvo viršus turi būti 750 – 850 mm aukštyje nuo grindų paviršiaus. Prieš praustuvą būtina palikti ne mažesnę kaip 1200 mm x 900 mm dydžio aikštelę NŽ su vežimėliu privažiuoti. Abipus NŽ pritaikyto praustuvo 800 – 900 mm aukštyje reikia pritvirtinti turėklus.

Sanitarinėse patalpose, pritaikytose NŽ, veidrodžiai turi būti pakabinti taip, kad apatinė atspindžio paviršiaus briauna būtų ne aukščiau kaip 850 mm nuo grindų paviršiaus. Rankšluosčius, rankų džiovintuvus, popieriaus, muilo laikiklius ir kitus elementus būtina kabinti 850 – 1200 mm aukštyje nuo grindų.

Tuose viešuosiuose objektuose (sveikatos priežiūros įstaigų, baseinų, sporto, sveikatingumo ir kt.), kuriuose lankytojams yra įrengti dušai, bent viena dušo kabina turi būti pritaikyta NŽ. NŽ pritaikyta dušo kabina, jei joje yra tik dušas, turi būti ne mažesnė kaip 1500 x 900 mm. Dušo kabinoje gali būti įrengtas dušas, praustuvas, unitazas ir suolelis. Suolelis turi būti pritvirtintas prie sienos 400 – 480 mm aukštyje. Dušo galvutė turi būti sujungta su lanksčia žarna, o ne pritvirtinta stacionariai. Dušo galvutės žarna turi būti ne trumpesnė kaip 1500 mm. Ant dušo kabinos sienų turi būti horizontalūs ir vertikalūs turėklai.

Jei ant NŽ pritaikytos dušo kabinos grindų įrengiami nusklembti borteliai vandeniui sulaikyti, jie turi būti ne aukštesni kaip 20 mm. Kabinos grindys gali būti įrengtos su nuolydžiu ir be bortelių.

 

Geras apšvietimas labai svarbus žmonėms, kuriems sutrikęs regėjimas. Apšvietimas turi būti pakankamas, bet ne akinantis. Ypač gerai turi būti apšviesti takai, grindų lygių skirtumai, įėjimai, prievažos, liftai ir tos vietos, kur yra tikimybė parkristi ar susidurti.

Bendras apšvietimas gali būti papildomas nukreipto apšvietimo šviestuvais. Tokių šviestuvų naudojimas neturi sukelti apakinimo. Šviesa turi būti artima dienos šviesai. Mėlyno atspalvio šviesa labiau erzina akis nei geltono atspalvio šviesa.

Labai svarbu tinkamas laiptų apšvietimas. Laiptų briaunos turi gerai matytis, nes priešingu atveju žmonės, kuriems sutrikęs regėjimas, laiptus gali suprasti kaip lygų paviršių, šviestuvai ar kiti elementai turi netrukdyti lipant.

Atliekant patalpų apdailą, reikėtų naudoti kontrastinių spalvų derinius, pvz., grindų danga – šviesi, durys – tamsios, sienos – šviesios, kiliminė danga – tamsi. Tokiu būdu sutrikusio regėjimo žmonės gali lengviau orientuotis patalpose. Rekomenduojama didžiuosius patalpų paviršius (lubų, sienų, darbinius) dažyti nesodriomis (pagrindinėmis) spalvomis. Nedidelio ploto paviršiai bei tie, kurie rečiau patenka į darbuotojo regėjimo lauką, dažomi vidutinio sodrumo (pagalbinėmis) spalvomis. Parenkant spalvas, reikia atsižvelgti į konstrukcijų faktūrą. Paviršiai turi būti matiniai, kad nesusidarytų atspindžių blyksniai. Tamsios spalvos sugeria šviesos spindulius, o šviesios juos atspindi. Patalpa, kurioje paviršiai šviesūs, yra 20 % šviesesnė už tą, kurioje paviršiai (lubos, sienos, baldai) tamsūs.

Spalvų poveikis žmogui pateiktas lentelėje:

SPALVA	POVEIKIS ŽMOGUI
Žalia, žydra	ramina
Raudona	kelia nerimą, erzina, stimuliuoja
Oranžinė, geltona	jaudina
Ruda	jaudina arba yra neutrali
Violetinė	kelia nerimą, skatina agresyvumą, nepasitikėjimą savimi
Juoda	varžo, apsunkina
Balta	atpalaiduoja
Pilka	ramina arba yra neutrali

 

Darbo vieta

Neįgaliesiems žmonėms iškyla profesinių įgūdžių atkūrimo ir įgijimo problema. Norintiems įsidarbinti reikia papildomos profesinės reabilitacijos ir mokymo. NŽ pirmumo teise teikiamos visos teritorinės darbo biržos paslaugas, mokamos bedarbio pašalpos, organizuojamos darbo rinkos profesinis mokymas, Užimtumo fondas remia asmenis, norinčius pradėti verslą. Mažėjant darbo jėgos paklausai, didėjant konkurencijai, turima kvalifikacija tampa pagrindine išlikimo darbo rinkoje sąlyga.

NŽ turi teisę pasirinkti darbą pagal savo fizinę ir psichikos būklę, profesinį pasirengimą ir interesus. Darbdavys negali atsisakyti priimti į darbą NŽ arba kitaip jį diskriminuoti vien dėl jo negalios, jeigu žmogaus kvalifikacija yra tinkama.

NŽ įdarbinami įprastinėse darbo vietose arba specialiai jiems įrengtose darbo vietose. Darbo biržos teikimu savivaldybės kasmet nustato darbdaviams NŽ įdarbinimo arba papildomų darbo vietų skaičiaus steigimo kvotas – ne mažiau kaip 2 proc. bendro darbuotojų skaičiaus, jeigu yra ne mažiau kaip 50 darbuotojų.

Darbdaviai , vykdantys NŽ įdarbinimo arba papildomų darbo vietų steigimo kvotas, gali gauti subsidijas iš Užimtumo fondo neįgalių žmonių darbo vietoms steigti, įrengti ir pritaikyti.

Modernių informacijos ir komunikacinių technologijų plėtra sudaro daugiau galimybių neįgaliesiems žmonėms siekti išsilavinimo, tobulinti profesinę kvalifikaciją, integruotis į atvirą darbo rinką.

Dirbančiojo vieta turi atitikti ergonominius reikalavimus.

Baldų – darbo stalų, kėdžių konstrukcija bei matmenys turi atitikti individualius dirbančiojo antropometrinius matmenis, užtikrinti patogią ir nevarginančią kūno padėtį darbo metu.

Darbo stalo ilgis turi būti ne mažesnis kaip 800 mm, plotis turi būti toks, kad nuo klaviatūros iki stalo krašto būtų ne mažiau 300 mm pasidėti dokumentams, knygoms, tačiau ne daugiau kaip 600 mm. Displėjus turi turėti stovą arba reguliuojamą stalą, kuris leistų keisti displėjaus aukštį.

Darbo kėdė turi turėti kėdės aukščio ir jos atlošo atlenkimo kampo įtaisą, alkūnės ramsčius. Pėdų atrama turi būti individualiai pritaikoma darbuotojui.

Dirbant kompiuteriu lęšiai yra nerekomenduojami. Koreguojant akiniais amžinius ir miopinius pokyčius, reikia parinkti specialius akinius tik darbui kompiuteriu. Dirbti optimaliu 50 – 70 mm atstumu nuo kompiuterio ekrano.

Kūno ir akių padėtis labai priklauso vien anuo kitos. Netinkamas regos kampas privers keisti galvos ir kaklo padėtį taip sukeldamas papildomą įtampą atskiroms raumenų grupėms. Tik turint nepriklausomai reguliuojamus darbo stalo, kėdės, klaviatūros aukščius, galima nustatyti ergonominius reikalavimus atitinkančią kūno poza ir regos kampą, įvertinant atliekamo darbo pobūdį ir asmeninius vartotojo parametrus.

Rekomenduojama veiksmų seka, skirta darbo vietai prie kompiuterio reguliuoti:

1. Reguliuojamas kėdės aukštis suteikiantis patogią padėtį kojoms;
2. Reguliuojamas kėdės sėdimosios dalies polinkio kampas (turėtų būti nežymiai pasviręs į priekį apie 7°);
3. Reguliuojamas sėdimosios dalies ilgis;
4. Reguliuojamas atlošo aukštis;
5. Reguliuojamas atlošo polinkio aukštis;
6. Reguliuojami porankių aukščiai;
7. Reguliuojama klaviatūros vieta, aukštis, kampas;
8. Pelės aukštis turi būti ant vieno paviršiaus su klaviatūra;
9. Monitoriaus aukščio ir kampo reguliavimas – monitoriaus centras turėtų būti 12 – 20 cm žemiau akių lygio.

Projektuojant patalpas, kuriose bus išdėstomos kompiuterinės vietos, būtina įvertinti erdvės darbo vietai reikalavimus:

1. Atstumas tarp vieno kompiuterio ekrano ir kito kompiuterio monitoriaus užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai;
2. Atstumas tarp šoninių monitoriaus paviršių turi būti ne mažesnis kaip 1,2 metro;
3. Draudžiama monitorius išdėstyti vienas priešais kitą.

Kompiuterizuotos darbo vietos turi būti įrengiamos pagal galiojančius normatyvinius dokumentus ir jų reikalavimus. Būtina atsižvelgti ir į minimalius ploto ir erdvės reikalavimus, vienam dirbančiam kompiuteriu asmeniui turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m² ploto ir 20 m³ erdvės.

Patalpų lubos ir sienos turi būti dažomos nesodriomis spalvomis. Paviršiai turi būti matiniai, kad nesusidarytų nereikalingi atspindžiai ir blyksniai, varginantys regėjimą. Būtina užtikrinti optimalias mikroklimatines sąlygas. Optimali oro temperatūra turi būti +18 – 22 °C, leidžiama santykinė drėgmė 40 – 60 %. Leistini triukšmo lygiai darbo aplinkoje neturi viršyti 50 dB. Patalpoje esančių įrenginių keliamas triukšmas neturi blaškyti darbo, trikdyti darbuotojų dėmesio ir trukdyti bendrauti.

Kompiuterizuota darbo vieta įrengta namie, nerekomenduojam ją įrengti miegamojo patalpoje, nes kompiuteriai spinduliuoja elektromagnetinius laukus bei jonizuoja patalpų orą.

Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad šviesos šaltiniai (langai, permatomos arba peršviečiamos pertvaros, ryškiai dažytos sienos) neakintų ir mažiau atsispindėtų ekrane. Displėjaus ekrane neturi būti blyksnių ir atspindžių, kad nesukeltų darbuotojams nemalonių jutimų ir regos nuovargio.

Kompiuterizuotos darbo vietos apšvietimas turi būti mišrus – natūralus ir dirbtinis. Natūralus apšvietimas turi būti šoninis, optimali langų orientacija – į šiaurę, šiaurės rytus, šiaurės vakarus. Jei langų orientacija yra kita, darbo patalpoje turi būti įrengtos žaliuzės, apsauga nuo tiesioginių salės spindulių sumažina galimybę susidaryti pašaliniams atspindžiams.

Dirbtiniam apšvietimui turi būti naudojami išsklaidytos arba atspindėtos šviesos liuminescenciniai šviestuvai. Bendro apšvietimo stiprumas turi būti nuo 300 iki 500 lx. Dirbant su dokumentais yra būtinas vietinis apšvietimas, kurio intensyvumas turi būti ne mažesnis kaip 200 lx.

Apie integracija į ES

Lietuvos valstybinę neįgaliųjų žmonių integracijos politiką galima trumpai apibūdinti dviem žodžiais – aplinka visiems. Ji pagrįsta prieinamumo principu: neįgaliesiems žmonėms turi būti prieinam visų gyvenimo sričių veikla. Tam, kad mažėtų neįgaliųjų socialinė atskirtis, jiems turi būti sudarytos galimybės mokytis, dirbti, ilsėtis kartu su sveikaisiais. Reikia skatinti negalios ištikusius žmones kuo aktyviau dalyvauto sporto ir kultūrinėje veikloje.

Neįgaliesiems žmonėms būtina padėti išsiugdyti savarankiško gyvenimo įgūdžius, gebėjimą prisitaikyti prie įprastos veiklos ir supančios aplinkos. Šių tikslų neįmanoma apsiekti be specialiai neįgaliesiems pritaikytų visuomeninių pastatų ir būstų, transporto, informacinės sistemos, specialiosios pagalbinės technikos. Neįgaliesiems žmonėms turi būti sudarytos sąlygos pasiekti parduotuves, teatrus, muziejus, bibliotekas, kavines, jų reikmėms turi būti pritaikyti sporto klubai. Valstybės, savivaldos institucijų pereiga, pasitelkus neįgaliųjų organizacijas, - tuo rūpintis ir kontroliuoti, kad būtų laikomasi atitinkamų įstatymų, ir kitų teisės aktų nuostatų.

Lietuva turi lygiuotis į išsivysčiusias šalis, skiriančias daug dėmesio neįgaliųjų problemoms, perimti tarptautinę patirti. Daug šios srities teisės aktų yra patvirtinusios Jungtinės Tautos. Tarp svarbiausių dokumentų – visuotinė žmonių teisių deklaracija (1945 m.), Protiškai atsilikusių asmenų teisių deklaracija (1971 m.), Invalidų teisių deklaracija (1975 m.). 1983-1992 m. Pasaulinė invalidų veiklos programa.

Lietuvoje neįgaliųjų žmonių socialinė integracija įgyvendinama remiantys Jungtinių tautų patvirtintomis „Lygių galimybių teikimo žmonėms su negalia bendrosiomis taisyklėmis“ ir kitais tarptautiniais dokumentais bei Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu. Šio įstatymo nuostatos įrašytos ir į visus svarbiausius teisės aktus, reguliuojančius sveikatos priežiūrą, pensijų ir kompensacinės technikos skyrimą, transporto ir mokesčių lengvatas, aplinkos pritaikymą, kitas neįgaliesiems žmonėms svarbias gyvenimo sritis.